1) sprogiosios medžiagos - cheminiai junginiai arba jų mišiniai, sprogstantys nuo išorinio dirgiklio . Jas apibūdina: sprogimo greitis, šilumos kiekis , susidariusių dujų kiekis, sudėtis ir didžiausia temperatūra, jautrumas šiluminiams ir mechaniniams dirgikliams, cheminis ir fizinis tvarumas, brizantiškumas, smūginis poveikis ir kt. Pagal sudėtį s.m. skirstomos į sprogiuosius cheminius junginius ir jų mišinius ; pagal paskirtį – žadinamosios ir brizantinės s.m.; amņnio saliģtros s.m. – sprogiosios medžiagos, kurių pagrindinis dėmuo yra amonio salietra ; brizantinės sprogiosios medžiagos. Dažniausiai naudojamos sprogdinimo darbams. Be pagrindinio dėmens, dar būna nitrojunginių , degiųjų medžiagų ir inertinių užpildų. A.s.s.m. – tai amonalai, amatolai, amonitai, dinamonai, granulitai ir kt. Karo metu gali būti užtaisomi šaudmenys. Dar būna skystosios a.s.s.m. – tai turinčios 5-20% vandens, kuris mažina jautrumą išoriniams dirgikliams, suteikia plastiškumo ir takumo; brizćntinės s.m. – tai didelio sprogimo greičio ir turinčios brizantinių savybių sprogiosios medžiagos: heksogenas, oktogenas, tenas, tetrilas, trotilas, pikrino rūgštis, kai kurios amonalų ir amonitų rūšys ir kt. Jomis užtaisomi įvairūs šaudmenys ; perchlorеtinės s.m. – tąsūs sprogieji mišiniai, susidedantys iš oksidatoriaus – chloro rūgšties druskos – ir įvairių sprogių bei nesprogių dėmenų. Naudojamos retai dėl per didelio jautrumo smūgiams ir trinčiai; plеstinės s.m. – brizantinių sprogiųjų medžiagų mišiniai su plastifikaciniais priedais. Tai vienalytės tąsios brizantinės sprogiosios medžiagos. Iš jų daromi reikiamos formos sprogdinimo darbų užtaisai, užtaisomi šarvamušiai smūginiai sviediniai ir kt.
Panašūs vertimai:
чувствительность взрывчатых веществ