1) vandens kliūties forsavimas - puolančios kariuomenės kėlimasis per vandens kliūtį, kai jos priešingą krantą gina priešo kariuomenė. V.k. forsuojama plaukiamaisiais tankais ir šarvuočiais, įvairiomis perkėlimo ir desantavimo priemonėmis. Priartėjus prie vandens kliūties, ji dažniausiai forsuojama nesustojus; tai leidžia išlaikyti didelę puolimo spartą ir greitai perkelti pastangas, smūgius į priešo krantą. Nesustojus v.k. forsuojama plačiu frontu ir tokia tvarka: prie v.k. priartėja priešakiniai būriai ir avangardai, kurie kartu su oro desantu užima tiltus ir perkėlas arba keliasi savo priemonėmis; pagr. pirmojo ešelono pajėgos, dengiamos priešakinių būrių, forsuoja v.k. savo forsavimo ruožuose. Antrojo ešelono daliniai ir rezervas keliasi per v.k. savo priemonėmis arba per nutiestus tiltus, įrengtas perkėlas ir nuolat turi būti pasirengę plėtoti pirmojo ešelono puolimą. Jei forsuoti v.k. nesustojus nepavyksta, pajėgos išskleidžiamos prie v.k. Po to rengiamasi forsuoti esant tiesioginiam sąlyčiui su priešu arba rengiamos sąlygos forsuoti artėjantiems iš gilumos daliniams. Prieš v.k.f. ugnimi rengiama ataka, o forsavimo metu ugnimi palaikomos forsuojančios pajėgos. V.k.f. metu kariuomenė valdoma iš vadaviečių, įrengtų iš anksto arba įrengiamų priartėjus prie v.k. Jūros sąsiaurių forsavimą palaiko laivynas. Dar žr. forsavimo ruožas, pradinis ruožas, pradinis rajonas, kėlimasis per vandens klūtį.