1) vietovė - žemės paviršiaus dalis su visomis jo sudedamosiomis dalimis: reljefu, gruntu, vandenimis, augalija, pramonės, žemės ūkio ir kt. objektais; viena iš padėties sudedamųjų dalių. V. būna lygi, kalvota ir kalnų; mažai, vidutiniškai ir labai raižyta; pravaži, nelabai pravaži ir nepravaži; atvira, pusiau atvira, uždara ir kt. Vietovės ypatumai, lemiantys kovos veiksmų pobūdį, yra taktiniai vietovės ypatumai.
Panašūs vertimai:
макет местности