прокладка:
1) techn. įv. jungčių ir sujungimų detalė, skirta jungties vientisumui, hermetiškumui užtikrinti ( tarpinė, tarpiklis, sandariklis, standiklis) arba, atvirkščiai, skirta jungties dalims atskirti (intarpas), amortizacijai ir pan.; abiem atvejais įgalina jungties išmontavimą;
2) techn. inžinerinių komunikacijų nutiesimas, įrengimas, montavimas, t.y. procesas, veikla, pvz., прокладка кабеля связи, сетей водоснабжения;
3) įklotas, įdėklas, pvz., гигиеническая прокладка.