dkt.
1) побоище
2) сражение
3) битва
4) бой
Karybos žodynas
1) бой
Lietuvių—rusų kalbų žodynas
1) битва ; сражение
Išraiškos/posakiai
mūšio laukas- 1) поле боя; 2) поле битвы
pralaimėti mūšį- проиграть сражение
oro mūšis- воздушный бой
Žalgirio mūšis- Грюнвальдская битва
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- mūš-is
- ginkluotas dviejų kariaujančių pusių susirėmimas, kautynės: Žalgirio m. ~io laukas. Oro m. ~yje nukauti, žūti. M. vyksta, verda, eina.
- mušimas, mūša: Gausi ~io, jei netylėsi. Neišsisuksi nuo ~io.
- smūgis, kirtis: Motinos m. kaip sviesto gniūžis
Karybos žodynas
- pagr. taktinių kariuomenės veiksmų forma; organizuotas ginkluotas susidūrimas: suderinti tikslais, laiku ir vieta dalinių, padalinių ir junginių smūgiai, ugnis ir manevrai siekiant tam tikrame rajone per trumpą laiką sunaikinti priešą ir įvykdyti kt. taktines užduotis. M. būna bendrasis, priešlėktuvinis, oro, jūrų . Pagr. šiuolaikinio m. bruožai: didelė mūšio erdvė, dinamiškumas, greiti ir staigūs padėties pokyčiai, netolygi mūšio raida įvairiose fronto vietose, mūšio vadovavimo būdų įvairovė, dideli moraliniai ir fiziniai krūviai, dideli karių, ginkluotės ir kt. technikos nuostoliai. Junginiai, daliniai ir padaliniai kovoja išsiskleidę kovos rikiuote. Sėkmingai mūšio eigai labai svarbu pajėgų sutelkimas ir sąveika, priešo slopinimas vienu metu visoje jo kovos rikiuotėje, kariuomenės išsklaidymas laiku, nuolatinė kova su priešo br. pajėgomis, visa apimantis kovos veiksmų aprūpinimas. Sąlygos, kuriomis vyksta mūšis, turi poveikio mūšio pobūdžiui. Dar žr. pasitiktinis m., gynybos m., puolimo m., kovos rikiuotė; kirstynės – toks mūšis, kai kovoja karys prieš karį šaltaisiais, lengvaisiais šaunamaisiais ginklais, granatomis, parankinėmis priemonėmis ir visai be ginklų. Šiais laikais kirstynės įmanomos kovojant gyvenvietėse, naktį, miške, tranšėjose, žvalgybos metu, netikėtai susidūrus su priešu manevravimo metu. Kirstynių sėkmę lemia drąsa, įnirtingumas, ryžtingumas, veiksmų greitis, asmeninio ginklo naudojimo įgūdžiai, išradingumas, pasiaukojimas, karių parama vienas kitam, fizinis pasirengimas; m. miestź – jam būdinga veiksmų skaidymasis į atskirus mūšius, centralizuoto vadovavimo sudėtingumas, dažnai naudojamos šturmo grupės ir būriai, manevravimo sunkumai, dideli sugriovimai, užvartos, gaisrai. Pagr. pastangos kreipiamos svarbiems priešo atsparos punktams, pastatams, tiltams ir kt. objektams užimti; sula¤kymo m. – jame kovoja besitraukiantys junginiai, daliniai, padaliniai, turintys užduotį neleisti priešui nesustojant prasiveržti pro sulaikymo pozicijas ir padaryti jam kuo daugiau nuostolių. Nerekomenduojama stoti į ilgus s.m. Pajėgos kovoja iš anksto numatytose sulaikymo pozicijose. Nustatytu laiku įsakoma pereiti į kitą poziciją. Dar žr. išėjimas iš mūšio; tćnkų m. – tankų dalinių, padalinių, junginių susidūrimas; vyksta palaikant artilerijai ir aviacijai, dengiant priešlėktuvinėms priemonėms; bendrojo mūšio sudedamoji dalis. Gali vykti puolimo, gynybos ir pasitiktinio mūšio metu. T.m. sėkmę lemia patikimas priešo naikinimas ugnimi, šaudymo ir judėjimo derinimas, ugnies paleidimo netikėtumas , drąsūs manevrai, veržlūs, ryžtingi veiksmai.
Sinonimų žodynas
- žr. kova