Rusų—lietuvių kalbų žodynas
dkt.
1) речь
2) говор
3) слово
4) высказывание
5) выступление
6) язык
Lietuvių—rusų kalbų žodynas
1) язык
2) речь
3) выступление ; речь
4) разговор
Išraiškos/posakiaigimtoji kalba- родной язык
šnekamoji kalba- разговорный язык
literatūrinė kalba- литературный язык
sakytinė, rašytinė kalba- устная, письменная речь
kalbos dalys- части речи
tiesioginė ir netiesioginė kalba- прямая и косвенная речь
kalbos organai- органы речи
sveikinamoji kalba- 1) здравица; 2) приветственная речь
pasakyti kaIbą- 1) выступить с речью; 2) произнести речь, выступить; 3) произнести речь, выступить с речью
be jokių kalbų!- никаких разговоров!
apie tai negali būti ir kalbos- об этом не может быть и речи
AiškinimaiDabartinės lietuvių kalbos žodynas
- kalb-a
- žodinio minčių reiškimo sistema: Gimtoji k. Nacionalinė k. ~ų giminystė. Senosios kaIbos .
- praktinis sugebėjimas reikšti žodžiais mintis: Netekti ~os. Aiškios ~os žmogus. Vaikų k.
- tam tikra minčių reiškimo sistemos atmaina: Bendrinė k. Rašomoji, šnekamoji k. Laikraštinė k. Poetinė k. Eiliuota k. Maironio, Žemaitės k. Gyva, natūrali, aiški, apdorota k.
- pašnekesys: Su juo ~os buvo kaip vandens. Nė į kaIbą nesileidžia. Išėjo iš ~os, tai ir pasakiau. Su juo trumpa k. Su kokiu žmogum, tokia ir k. . Kas galvoje, tas ir ~oje .
- viešas kalbėjimas klausytojams: Susirinkime jis pasakė kaIbą.
- prk. ne žodinis minčių reiškimas: Skaičių k. Gestų k. Širdies k.
- dgs. apkalba, paskala, gandai, plepalai: Apsikėlė žmonių ~omis. Piktos, negeros kaIbos. ą ~as kelti kalbė-ti, kaIba, ~jo
- mokėti kalbą, galėti ja bendrauti: K. tarmiškai. Vaikas dar nekalba.
- bendrauti kalba, šnekėti: Lietuviškai k. Balsu, tyliai, aiškiai, pašnibždomis k. Trumpai kaIbant, reikalas svarbus. KaIbamosios valandos. Meiliuosius žodelius ~jo . KaIba kaip iš knygos . KaIba kaip iš medžio iškritęs . Daug žinok, maža ~k. Kas daug kaIba, mažai dirba. Čia kaIbant, čia paliekant .-sngr. : KaIbasi susitikę.
- prk. rodyti, liudyti: Faktai aiškiai kaIba.
- atmintinai sakyti; prš. skaityti 1: K. poterius. ~ jimas ~ jimasis ~ tojas, ~toja dkt.
- kas kalba, šneka.
- kas sako viešą kalbą
Sinonimų žodynas
- šneka; byla; žosmė ; niūksmas ; suoka ; sakalas
- prakalba; oracija
Panašūs vertimai:
adžarų kalba
afganų kalba
atsakomoji kalba
atsisveikinamoji kalba
bažnytinė slavų kalba
bendrinė kalba
bendrinė tautinė kalba
bendrinė tautos kalba
bežodė kalba
chorvatų kalba
darkyta kalba
dėstomoji kalba
eilėraštinė kalba
eiliuotinė kalba
emocinė kalba
etruskų kalba
evenkų kalba
gestų kalba
gimtoji kalba
gyvoji kalba
gotų kalba
griausminga kalba
ilgasakė kalba
ingušų kalba
išdailinta kalba
įtaiki kalba
jausminga kalba
kabardinų kalba
kalba nukrypo į teatrą
kalba prie kapo
kalba sukosi apie tą patį dalyką
kalba suskilo į tarmes
kalba turtėja naujais žodžiais
kalbėti prancūzų kalba
kalbėti užsienio kalba
kalmukų kalba
kaltinamoji kalba
kanceliarinė kalba
kapotinė kalba
karelų kalba
kazachų kalba
kinų kalba
kirgizų kalba
knyginė kalba
koks protas, tokia ir kalba
komių kalba
korėjiečių kalba
latvių kalba
lenkų kalba
lezginų kalba
liaudies kalba
liepsninga kalba
lietuvių kalba
literatūrinė kalba
lybių kalba
lotynų kalba
malajų kalba
marių kalba
medinė kalba
meninė kalba
moldavų kalba
mordvių kalba
naujoji graikų kalba
negyva kalba
nencų kalba
netiesiog,inė kalba
netiesioginė kalba
niekų kalba
padrikasa kalba
prūsų kalba
rašomoji kalba
rišli kalba
rusų kalba
saIsva kalba
sakytinė, rašytinė kalba
savo mintis išsakome kalba
senovinė slavų kalba
sentimentali kalba
skaičių kalba
sklandi kalba
slovakų kalba
suomių kalba
susikalbėti užsienio kalba
sveikinamoji kalba
sveikinimo kalba
šnekamoji kalba
štampuota kalba
tiesioginė ir netiesioginė kalba
tiesioginė kalba
triuškinanti kalba
tropinė kalba
trūkinėjanti kalba
uzbekų kalba
uždeganti kalba
užsienio kalba
užsimezgė kalba
vaizdinga kalba
valstybinė kalba
vengrų kalba
vokiečių kalba
verstii rusu kalba