I dkt.
1) вооружение
2) доспехи
Karybos žodynas
1) вооружение
Lietuvių—rusų kalbų žodynas
1) вооружение
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- ginkluot-ė ginklai: Strateginė g. Sumažinti ~ę
Karybos žodynas
- įvairių rūšių ginklų ir jų naudojimui reikalingų priemonių kompleksas; karinės technikos sudedamoji dalis. Tai ginklai , paieškos, taikinių nurodymo, taikymo valdymo ir kt. techninės priemonės, kuriomis aprūpinami įvairių ginkluotųjų pajėgų rūšių padaliniai, daliniai, junginiai, laivai. G. skirstoma pagal priklausomybę ginkluotųjų pajėgų ir kariuomenės rūšiai, junginiui, daliniui, padaliniui: sausumos kariuomenės g., artilerijos g., divizijos g., pulko g., kuopos g. ir kt; pagal įrengimo vietą: aviacijos g., tankų g., laivų g. ir kt. Atskiros ginklų rūšys skirstomos pagal veikimo principus, paskirtį, konstrukcijos ypatumus, gabenimo būdus ir kt. Dar žr. ginklas.
Panašūs vertimai:
apsauginė ginkluotė
apsauginė ginkluotė
apsauginė ginkluotė
artilerinė aviacijos ginkluotė
artilerinė laivų ginkluotė
bombinė aviacijos ginkluotė
giluminė laivų ginkluotė
inžinerinė ginkluotė
laivų ginkluotė
mininė laivų ginkluotė
priešlaivinė laivų ginkluotė
prieštankinė ginkluotė
raketinė aviacijos ginkluotė
raketinė laivų ginkluotė
specialioji aviacijos ginkluotė
strateginė ginkluotė
tabelinė ginkluotė
tankų ginkluotė
tankų ir šarvuočių ginkluotė
torpedinė laivų ginkluotė
torpedinė-mininė aviacijos ginkluotė