1) фронтовая наступательная операция
Karybos žodynas
- pagal vieną sumanymą ir planą tikslais, užduotimis, laiku ir vieta suderinti fronto kariuomenės ir įvairių ginkluotųjų pajėgų rūšių junginių operacijos, kautynės, mūšiai, smūgiai ir manevrai, skirti besiginančiai priešo grupuotei sunaikinti ir jo teritorijai užimti viena strategine arba keliomis taktinėmis kryptimis žemyno karo veiksmų teatre. F.p.o. gali būti savarankiška arba strateginės operacijos žemyno karo veiksmų teatre dalis. F.p.o. susideda iš pirmojo ešelono armijų pirmųjų ir paskesniųjų puolimo operacijų ; iš antrojo ešelono armijų puolimo operacijų; iš frontui pavaldžių ir rezervo raketų, artilerijos, aviacijos, priešlėktuvinių ir specialiųjų junginių ir dalinių kovos veiksmų; f.p. operacijos metu dar gali vykti oro ir jūrų desanto operacijos. Šiuolaikinės f.p.o. metu naudojamų br. ir kt. ginkluotės ypatumai ir galimybės lemia f.p.o. užmojį ir kariuomenės manevringumą, fronto operatyvinę rikiuotę – dabar joje yra 1-2 ešelonai: raketų, artilerijos, fronto aviacijos, priešlėktuvinės ir specialiosios formuotės, oro ir jūrų desantai, prieštankiniai ir kt. rezervai, užtvarų būriai, užnugario grupuotės. Šiuolaikinei f.p.o. būdinga ryžtingumas, kovos veiksmų dinamiškumas, staigūs padėties pokyčiai, siekimas naikinti priešą visame gynybos gylyje ir apglėbti jį sausumoje, iš oro ir jūros, pasirengimas veikti br. ir kt. masinio naikinimo ginklo panaudojimo sąlygomis, poreikis greitai atgauti dalinių kovos gebą, didelis materialinių priemonių poreikis. Ypač svarbūs f.p.o. sėkmės veiksniai – kovos parengties palaikymas, operacijos įvairiapusis aprūpinimas ir valdymo pastovumas.
Panašūs vertimai:
fronto gynybos operacija
fronto linija
fronto pralaužimas
fronto ruožas
fronto užnugaris