1) устойчивость обороны
Karybos žodynas
- besiginančios kariuomenės gebėjimas atlaikyti priešo smūgius, atremti atakas ir išlaikyti užimamą gynybos rajoną, barą, ruožą arba juostą; svarbiausia būtina gynybos ypatybė. Gynyba veiksmingesnė ir atsparesnė, kai naudojamos šiuolaikinės naikinimo priemonės; mokamai inžineriškai įtvirtinama vietovė ir panaudojami jos gynybiniai ypatumai; meistriškai organizuojama gynyba, apsauga nuo MNG, ugnies ir užtvarų sistema, priešlėktuvinė, prieštankinė ir priešdesantinė gynyba; sunaikinamos priešo masinio naikinimo priemonės; kai priešas naikinamas tolimosiose gynybos prieigose ir prieš priešakinį gynybos kraštą; kai manevruojama, kontratakuojama ir kontrsmūgiuojama; greitai atgaunama kovos geba; gerai organizuojamas tiekimas ir tvirtai vadovaujama. Ypač didelę reikšmę gynybos atsparumui turi karių moralinis ir psichologinis pasirengimas.