1) parašiutas
Karybos žodynas
1) parašiutas - prietaisas stabdyti laisvai krintančiam ar šiaip judančiam ore objektui. Naudojamas iššokusio iš orlaivio žmogaus, išmestų krovinių, šviečiamųjų aviacinių bombų greičiui mažinti, riedančiam tūpimo taku lėktuvui stabdyti. Pagr. dalys: kupolas su virvėmis, pakabinimo sistema, kuprinė, ištraukimo ir išskleidimo prietaisai. P. būna žmonių , krovinių ir specialieji. P. išsiskleidžia automatiškai arba tai padaro žmogus. Dar žr. parašiutų sistema.