выраж.
1) nuodingosios medžiagos
Rusų—lietuvių kalbų žodynas
выраж.
1) nuodingosios medžiagos
Karybos žodynas
1) nuodingosios medžiagos - nuodingi junginiai žmonėms ir gyvuliams nuodyti; cheminio ginklo pagr. dalis. Į organizmą patenka per kvėpavimo takus, per odą, per virškinimo traktą ir per kraują, kai sužeidžiama užnuodytomis skeveldromis arba specialiomis kaunamosiomis cheminio šaudmens dalimis. Pagr. kovinio veiksmingumo kriterijai: apsinuodijimo dozės dydis, veikimo greitis, patvarumas. N. medžiagų aerozoliai, garai, lašai vėjo išnešiojami dideliais atstumais, įsiskverbia į kovos technikos, priedangų vidų; ilgą laiką gali išlikti nuodingos. N. medžiagų virtimą aerozoliais, garais arba lašais ir jų plitimą bei išlikimą ore, vietovėje ir ant objektų lemia n. medžiagų fizinės ir cheminės savybės: lakumas, klampumas, paviršiaus tamprumas, lydymosi ir virimo temperatūra, atsparumas aplinkos poveikiui. Pagal poveikio pobūdį šiuolaikinės n.m. skirstomos: nervų sistemą paralyžiuojančios n.m., bendrojo poveikio n.m., dusinamosios n.m., dirginamosios n.m., odą žeidžiančios n.m., psichotropinės n.m., neurotropinės n.m. . Pagal virimo temperatūrą ir lakumą – patvariosios n.m. ir nepatvariosios n.m. Pirmojo pasaulinio karo metu veiksmingiausios n.m. buvo ipritas, fosgenas, difosgenas, chlorpikrinas, liuizitas, adamsitas, chloracetofenonas. Tarpukaryje buvo sukurti tabūnas, zomanas, zarinas. Penktajame dešimtmetyje sukuriama VX , psichotropinės n. m. 1925m. Ženevos protokolas draudžia naudoti n.m. Jį pasirašė daugelis valstybių. Apie atskiras n. medžiagas žr. joms skirtus straipsnelius; be№drojo pуveikio n.m. – grupė greitai veikiančių, mirtinų nuodingųjų medžiagų , veikiančių kraują ir nervų sistemą. Nuodingiausi – ciano vandenilio rūgštis ir chloro cianas. Nuo b.p.n. medžiagų atsiranda labai įvairių apsinuodijimo simptomų. Mirštama nuo kvėpavimo sustojimo, širdies paralyžiaus; dķrginamosios n.m. – nuodingosios medžiagos, veikiančios akių gleivinę ir viršutinius kvėpavimo takus . Veiksmingiausios d.n.m. yra kombinuoto poveikio – CS ir CR . Adamsitas ir chloracetofenonas yra rezervinės n.m. Dar žr. adamsitas, chloracetofenonas, CS, sternitai, ašarinės dujos; dłsinamosios n.m. – labai lakios n. m., kurių įkvėpus pažeidžiami viršutiniai kvėpavimo takai ir plaučių audiniai – atsiranda plaučių pabrinkimas. Tai fosgenas, difosgenas, kai kurie fosforo junginiai. Dėl palyginti mažo nuodingumo d.n.m. yra tik rezervinės kovinės medžiagos; ga§tiniai nuoda¤ – natūralios kilmės nuodai, dažniausiai baltyminės struktūros. Skiriami egzotoksinai, gyvų organizmų išskiriami, ir endotoksinai, susidarantys po mirties. Pirmieji gali būti biologinio ginklo pagrindas, antrieji – cheminio . Nuo nedidelių gamtinių nuodų kiekių, organizmai įgyja imunitetą jiems; nepatvеriosios n.m. – labai žemos virimo temperatūros n.m.; orą nuodija labai trumpai – nuo kelių minučių iki 1-2val. Po to suyra arba išsisklaido iki nepavojingos koncentracijos. N.n.m.: fosgenas, ciano vandenilio rūgštis, chloro cianas; nźrvų sistźmą paralyžiśojančios n.m. – pagr. mirtinų n.m. grupė. Ypač nuodingos fosforo n.m. – zarinas, zomanas, tabūnas, VX. Patekusios į organizmą fosforo n.m. paveikia fermentus, reguliuojančius kvėpavimo, kraujotakos ir širdies sistemų nervų impulsų perdavimą. Būdingi apsinuodijimo simptomai – vyzdžių susiaurėjimas, padidėjęs seilėtekis, pasunkėjęs kvėpavimas, krūtinės skausmai. Sunkiai apsinuodijus, atsiranda traukuliai ir paralyžiuojamas kvėpavimas. Apsaugos priemonės – dujokaukė, odos apsaugos individualiosios priemonės; neurotrņpiniai ga§tiniai nuoda¤ – gamtiniai nuodai, veikiantys tik nervų sistemą ir trikdantys nervų impulsus. Skiriami greitai veikiantys vienaląsčių organizmų n.g.n. ir bakteriniai n.g.n. su slaptuoju apsinuodijimo periodu . Karo reikalams dažniausiai naudojamas A tipo butolizmo toksinas ir B tipo stafilokokinis enterotoksinas ; уdą že¤džiančios n.m. – tai patvariųjų n.m. grupė – ipritas, az
oto ipritas, liuizitas; žeidžia odą, kvėpavimo ir virškinimo organus, akis – jie supūliuoja. Turi ir bendrojo nuodingumo poveikio. Nuo koncentracijos priklauso slaptasis apsinuodijimo periodas – 2-12val. Mirtinos dozės gana didelės, tačiau kvėpavimo organų ir odos pažeidimai ilgam sužaloja žmogų. Apsaugos priemonės – dujokaukė, odos apsaugos priemonės; patvеriosios n.m. – tai aukštos virimo temperatūros n.m., liekančios nuodingos nuo kelių valandų iki kelių parų ar net savaičių po jų panaudojimo. P.n.m. lėtai garuoja, atsparios oro ir drėgmės poveikiui. Naudojamos nuodyti per kvėpavimo takus ir odą, vietovei arba įvairiems objektams ilgam užnuodyti. P.n.m.: VX , zomanas, ipritas; psichotrņpinės n.m. – nuodingosios medžiagos, sukeliančios laikinas psichozes dėl centrinės nervų sistemos cheminio reguliavimo pažeidimo. Apsinuodijus psichotropinėmis n.m. išryškėja šizofrenijos arba maniakinės depresinės psichozės simptomai. P.n.m: BZ ir LSD grupės nuodingosios medžiagos. Tai laikino apsinuodijimo medžiagos.