1) ginklas
2) apginklas
Rusų—lietuvių kalbų žodynas
сущ.
1) ginklai
Karybos žodynas
1) ginklas - priemonės ir prietaisai priešui, jo technikai, įrenginiams ir statiniams kauti ir naikinti kovos metu. Susideda iš naikinimo priemonių ir jų gabenimo iki tikslo priemonių. Sudėtingesni g. dar turi valdymo ir taikymo prietaisus. G. skirstomi pagal naikinimo pobūdį – masinio naikinimo g., įprastiniai g. ir įprastiniai padidinto galingumo g.; pagal vykdomų kovos užduočių mastą – strateginiai g., operatyviniai-taktiniai g. ir taktiniai g.; pagal naikinimo objektą – vienatiksliai g. , daugiatiksliai g. ir universalieji g.; pagal kovinės dalies gabenimo iki tikslo priemones – šaunamieji g., reaktyviniai g., raketiniai g., gabenami nešėjais g. , turintys elektros, dujų turbininius ir stūmoklinius variklius g., svaidomi raumenų energija ir pastatomi tikėtinose priešo veiksmų vietose; pagal judrumą – stacionarieji g. , stacionarieji judriuose objektuose , savaeigiai, traukiamieji ir nešiojamieji g.; pagal karių, reikalingų kovoti ginklu, kiekį – individualieji ir grupiniai g.; pagal šaudymo automatizavimo lygį – automatiniai, pusiau automatiniai ir neautomatiniai g., pagal galimybę keisti trajektoriją – valdomieji ir nevaldomieji. Dar žr. ginkluotės kompleksas, masinio naikinimo ginklas, įprastinės naikinimo priemonės, naikinimo priemonės ir kt. ginklų rūšys.
Išraiškos/posakiai
огнестрельное оружие- 1) šaunamasis ginklas; 2) šaulių ginklų ugnies rūšys
холодное оружие- 1) šaltasis ginklas; 2) šalmas
товарищ по оружию- ginklo draugas
сложить оружие- 1) sudėti ginklus; 2) sudėti ginklus, pasiduoti; 3) sudėti ginklus, kapituliuoti
взяться за оружие- griebtis ginklo
пустить в ход оружие- pavartoti ginklą