1) armijos gynybos operacija - pagal vieną sumanymą ir planą vykdomi bendrosios armijos užduotimis, vieta ir laiku suderinti gynybos mūšiai, smūgiai ir manevrai, kurių tikslas – sustabdyti gausesnių priešo pajėgų puolimą, padaryti priešui kuo didesnių nuostolių, laimėti laiko ir sudaryti sąlygas pereiti į puolimą. Karo pradžioje a.g.o. tikslas gali būti – atremti priešo įsiveržimą, sudaryti sąlygas išsiskleisti pagr. fronto pajėgoms ir joms organizuotai įsitraukti į mūšį. A.g.o. paprastai būna fronto gynybos operacijos dalis, suderinta su kt. fronto pajėgomis, o prie jūros – su laivyno veiksmais. Kai kuriomis kryptimis a.g.o. gali būti savarankiška. Šiuolaikinei a.g.o. būdinga pagr. pajėgų sutelkimas svarbiausia kryptimi, didelė gynybos giluma, išsklaidytas pajėgų išdėstymas, gynybos būdų įvairovė, dalinių, ugnies ir užtvarų didelis manevringumas, kovos veiksmų keliomis kryptimis vienu metu galimybė, aktyvumas. Armijos gynybos ruožų ir pozicijų sistemoje gali būti aprūpinimo juosta, pagr. gynybos juosta , antroji gynybos juosta , susidedantys iš pozicijų armijos gynybos ruožai, tarpiniai ir atkirtimo gynybos ruožai ir pozicijos, atskirieji gynybos ruožai ir mazgai. A.g.o. metu naikinti priešą ugnimi organizuojama ugnies sistema, kurią papildo remiančių aviacijos ir raketų dalinių smūgiai. Ugnies sistema suderinama su inžinerinių užtvarų sistema, atsižvelgiama į br. smūgio galimybę. A.g.o. gali prasidėti smūgiais artėjančiai ir persirikiuojančiai pulti priešo kariuomenei, priešo atakos atrėmimu, kartais kontrparengimu. A.g.o. veiksmai susideda iš pirmojo ir antrojo ešelonų gynybos veiksmų, armijos kontrsmūgių, armijos rezervų ir armijai pavaldžių aviacijos, raketų, artilerijos, priešlėktuvinių ir specialiųjų dalinių veiksmų.