1) įprotis
Rusų—lietuvių kalbų žodynas
сущ.
1) įpratimas ; papratimas
Išraiškos/posakiai
по обыкновению- savo papratimu, kaip paprastai
против обыкновения- ne kaip paprastai, išimties būdu
иметь обыкновение- 1) liuobėti; 2) turėti įprotį, būti papratusiam