1) kontrparengimas - masinis raketų, artilerijos ir aviacijos dalinių smūgis į pagr. priešo grupuotę, pasirengusią pulti; sudedamoji priešo naikinimo ugnimi gynybos metu dalis. Tikslas – sutrukdyti arba susilpninti priešo grupuotės smūgį. Organizuojamas armijų grupės arba fronto vadovybės sprendimu. Planuojami keli k. variantai, atsižvelgiant į tikėtinus priešo veiksmus. Turi būti staigmena priešui ir nors truputį aplenkti jo atakos parengimą ugnimi.