1) kontrataka
2) priešpuolis
Rusų—lietuvių kalbų žodynas
сущ.
1) kontrataka ; kontrpuolimas
Karybos žodynas
1) kontrataka - besiginančiųjų padalinių ir dalinių ataka prieš puolančias priešo pajėgas, įsirėžusias į gynybą, siekiant atgauti gynybos priešakinį kraštą. Prasiveržusį priešą kontratakuoja aviacija, raketos, artilerija, po to antrojo ešelono pajėgos, padedamos pirmojo ešelono pajėgų. K. pradedama tuo momentu, kai įsirėžęs priešas jau sustabdytas, bet dar nespėjęs įsitvirtinti užimtose pozicijose arba kai jo judėjimas sulėtėjęs, o rezervai jau panaudoti arba jų neįmanoma panaudoti. K. baigiasi paskirto ruožo užėmimu. Dar žr. ataka.