1) operatyvinis menas - sudedamoji karybos meno dalis, apimanti įvairių ginkluotųjų pajėgų rūšių junginių bendrųjų, jungtinių ir savarankiškų operacijų rengimo ir vykdymo teoriją ir praktiką. Šis dalykas užima tarpinę padėtį tarp taktikos ir karinės strategijos. Svetimkalbėje literatūroje kartais o.m. vadinamas didžioji taktika arba mažoji strategija. Teoriniai o.m. tikslai: tirti šiuolaikinių operacijų ir kt. junginio operatyvinio panaudojimo formų dėsningumus, turinį ir pobūdį; kurti naujus operacijų rengimo ir vykdymo, sąveikos organizavimo ir palaikymo, visapusio operacijose dalyvaujančiųjų pajėgų aprūpinimo ir vadovavimo joms būdus ir metodus; rengti rekomendacijas apie karo veiksmų teatro operatyvinę įrangą; tyrinėti galimų priešininkų požiūrį į operatyvinio masto kovos veiksmus. Viso to praktinė išraiška – vadų, štabų ir junginių veikla rengiant ir vykdant operacijas, vadovaujant pajėgoms ir visapusiškai jas aprūpinant. Šiuolaikinis o.m. atskirai tyrinėja bendrųjų junginių ir skirtingų ginkluotųjų pajėgų rūšių junginių veiklą.