1) judintuvas
2) varytuvas
3) važiuoklė
Rusų—lietuvių kalbų žodynas
сущ.
1) varytuvas
Karybos žodynas
1) variklis - įrenginys, kurios nors rūšies energiją paverčiantis mechaniniu darbu. V. būna pirminiai ir antriniai . Prietaisai, verčiantys darbu sukauptą energiją irgi yra varikliai – spyruokliniai, svarstiniai ir kt. v. Kariuomenėje labiausiai paplitę šiluminiai ir elektros v.; aviеcinis v. – pagr. aviacijos aparatų jėgainių dalis. A.v. būna: stūmokliniai, dujų turbininiai ir reaktyviniai. Reaktyviniai a.v. būna: oro reaktyviniai ir raketų . A. varikliams būdinga palyginti nedideli masė bei matmenys ir didelė galia, labai patikimi; dyzelķnis v. – stūmoklinis vidaus degimo v., kuriame degalai įpurškiami į įkaitusią degimo kamerą ir užsiliepsnoja nuo stūmoklio slėgimo. Šie varikliai ekonomiškesni už karbiuratorinius, naudingumo koeficientas 0,3-0,45. Naudojami tankuose, šarvuočiuose, laivuose, motorvežiuose, sunkiuosiuose automobiliuose ir vilkikuose. Dar žr. dyzelinis kuras; dłjų turbķninis v. – šiluminis variklis, verčiantis iš anksto suspaustų ir įkaitintų dujų energiją į mechaninį dujų turbinos darbą. Susideda iš degimo kameros, kompresoriaus ir turbinos. Labiausiai paplitę pastovaus slėgio nuolatinio degimo d.t.v. Naudingumo keficientas iki 35%. Naudojamas orlaiviuose, tankuose, automobiliuose, laivuose ir kt. D.t.v. gali veikti dujiniais, skystaisias ir kietaisiais degalais. Aviacinių d.t.v. degalai aviacinis žibalas; elźktros v. – variklis, verčiantis mechaniniu darbu elektros energiją. Veikimas pagrįstas elektros srovių ir magnetinių laukų sąveika. Paprasčiausias e.v. susideda iš rotoriaus ir statoriaus, kuriuose sukuriami vienas kitą atstumiantys laukai. E.v. būna nuolatinės ir kintamosios elektros srovės; ķšorės degķmo v. – šiluminis v., kurio degalai dega ir darbą atliekančios medžiagos susidaro ne variklio viduje. Tai garo mašinos, garo turbinos ; įvairi˙ degal˙ v. – vidaus degimo v., kuris veikia įvairių rūšių degalais – benzinu, žibalu, dyzeliniais degalais. Dažniausiai tai būna dyzelinis v., turintis įrangą kitiems degalams naudoti. Karbiuratoriniai skystųjų degalų varikliai gali turėti įrangą, leidžiančią naudoti dujas; karbiuratorķnis v. – stūmoklinis vidaus degimo v., kuriam degalų mišinį daro išorėje esantis karbiuratorius, o įpurkštą į degimo kamerą mišinį uždega elektros kibirkštis. Šie v. mažesni už dyzelinius, naudingumo koeficientas 0,23-0,3. Naudojami automobiliuose, lėktuvuose; rakźtų v. – raketose įrengiamas reaktyvinis v., kuriam dirbti nereikia aplinkos dėmenų . R.v. klasifikuojami pagal naudojamą raketų kurą, darbą atliekančią medžiagą ir energiją: cheminiai, br., elektros, dujų akumuliaciniai ir fotoniniai; reaktyvinis v. – variklis, kurios nors rūšies pirminę energiją verčiantis kurios nors medžiagos reaktyvinės srovės kinetine energija, kuri sukuria reaktyvinę trauką. Traukos jėga tiesiogiai veikia r.v. ir be jokių perdavimo mechanizmų užtikrina variklio ir su juo susijusio aparato judėjimą, kurio kryptis priešinga srovės veržimosi krypčiai. Reaktyviniame variklyje visiškai yra sutapę variklis ir varytuvas. Pagr. r.v. dalis – degimo kamera. Joje sukuriamos darbą atliekančios dujos , kurios pirminę energiją paverčia mechaniniu r.v. darbu. Varytuvo funkciją atlieka reaktyvinė tūta. Pagr. variklį apibūdinantys rodikliai: reaktyvinė trauka, santykinis traukos impulsas, santykinė variklio masė, santykinis kuro sunaudojimas. R.v. yra dvi pagr. rūšys – oriniai reaktyviniai v. ir raketų v., bei jų atmainos: dviejų kontūrų turboreaktyvinis v., turboreaktyvinis v., turboventiliacinis v. ir kt.; stūmхklinis v. – vidaus degimo v., kuriame sudegusių degalų dujos verčia judėti į cilindrą įstatytą stūmoklį. Jie būna dvitakčiai ir keturtakčiai; šilumķnis v. – variklis, mechaniniu darbu verčiantis šiluminę – branduolinę ir cheminę energiją; vidaчs degķmo v. – šiluminis v., kurio degalai dega ir darbą atliekančios medžiagos susidaro variklio viduje. V.
d.v. skirstomi pagal energijos vertimo darbu būdą: stūmoklinis, dujų turbininis, reaktyvinis.
Panašūs vertimai:
водометный движитель