1) apsiginklavimas
2) įranga
3) ginkluotė
4) ginklavimasis
5) apginklavimas
6) apsišarvavimas
Rusų—lietuvių kalbų žodynas
сущ.
1) ginklavimasis ; ginklavimas
2) ginkluotė ; ginklai ; apsiginklavimas
3) aprūpinimas
Karybos žodynas
1) ginkluotė - įvairių rūšių ginklų ir jų naudojimui reikalingų priemonių kompleksas; karinės technikos sudedamoji dalis. Tai ginklai , paieškos, taikinių nurodymo, taikymo valdymo ir kt. techninės priemonės, kuriomis aprūpinami įvairių ginkluotųjų pajėgų rūšių padaliniai, daliniai, junginiai, laivai. G. skirstoma pagal priklausomybę ginkluotųjų pajėgų ir kariuomenės rūšiai, junginiui, daliniui, padaliniui: sausumos kariuomenės g., artilerijos g., divizijos g., pulko g., kuopos g. ir kt; pagal įrengimo vietą: aviacijos g., tankų g., laivų g. ir kt. Atskiros ginklų rūšys skirstomos pagal veikimo principus, paskirtį, konstrukcijos ypatumus, gabenimo būdus ir kt. Dar žr. ginklas.
2) ginklavimas - kariuomenės aprūpinimas ginklais ir jų naudojimui reikalingomis priemonėmis.
Išraiškos/posakiai
гонка вооружений- ginklavimosi varžybos
парусное вооружение корабля- laivo burių įranga
сокращение вооружений- 1) apsiginklavimo sumažinimas; 2) ginklavimosi sumažinimas; 3) apsiginklavimo mažinimas; 4) ginkluotės mažinimas
техническое вооружение предприятия- įmonės aprūpinimas technika
Panašūs vertimai:
авиационное вооружение
артиллерийское корабельное вооружение
бомбардировочное авиационное вооружение
бомбовое корабельное вооружение
бронетанковое вооружение
защитное вооружение
инженерное вооружение
корабельное вооружение
минно-торпедное авиационное вооружение
минное корабельное вооружение
противолодочное корабельное вооружение
противотанковое вооружение
ракетное авиационное вооружение
ракетное корабельное вооружение
специальное авиационное вооружение
стрелково-пушечное авиационное вооружение
табельное вооружение
танковое вооружение
торпедное корабельное вооружение