Rusų / Lietuvių žodynas

бой lietuviškai

Lietuvių—rusų kalbų žodynas
1) skerdimas
2) mūšis
3) lūženos
4) kovimasis
5) duženos
6) grumtynės
7) mušimas
8) šova
Rusų—lietuvių kalbų žodynas
сущ.
1) mūšis ; kautynės
2) разговорный lupimas ; mušimas
3) kovimas ; skerdimas ; pjovimas ; mušimas
4) mušamoji galia ; šaudymas
5) duženos ; lūženos ; šukės ; laužas ; daužymas ; skaldymas
6) dūžiai ; mušimas
Karybos žodynas
1) mūšis - pagr. taktinių kariuomenės veiksmų forma; organizuotas ginkluotas susidūrimas: suderinti tikslais, laiku ir vieta dalinių, padalinių ir junginių smūgiai, ugnis ir manevrai siekiant tam tikrame rajone per trumpą laiką sunaikinti priešą ir įvykdyti kt. taktines užduotis. M. būna bendrasis, priešlėktuvinis, oro, jūrų . Pagr. šiuolaikinio m. bruožai: didelė mūšio erdvė, dinamiškumas, greiti ir staigūs padėties pokyčiai, netolygi mūšio raida įvairiose fronto vietose, mūšio vadovavimo būdų įvairovė, dideli moraliniai ir fiziniai krūviai, dideli karių, ginkluotės ir kt. technikos nuostoliai. Junginiai, daliniai ir padaliniai kovoja išsiskleidę kovos rikiuote. Sėkmingai mūšio eigai labai svarbu pajėgų sutelkimas ir sąveika, priešo slopinimas vienu metu visoje jo kovos rikiuotėje, kariuomenės išsklaidymas laiku, nuolatinė kova su priešo br. pajėgomis, visa apimantis kovos veiksmų aprūpinimas. Sąlygos, kuriomis vyksta mūšis, turi poveikio mūšio pobūdžiui. Dar žr. pasitiktinis m., gynybos m., puolimo m., kovos rikiuotė; kirstynės – toks mūšis, kai kovoja karys prieš karį šaltaisiais, lengvaisiais šaunamaisiais ginklais, granatomis, parankinėmis priemonėmis ir visai be ginklų. Šiais laikais kirstynės įmanomos kovojant gyvenvietėse, naktį, miške, tranšėjose, žvalgybos metu, netikėtai susidūrus su priešu manevravimo metu. Kirstynių sėkmę lemia drąsa, įnirtingumas, ryžtingumas, veiksmų greitis, asmeninio ginklo naudojimo įgūdžiai, išradingumas, pasiaukojimas, karių parama vienas kitam, fizinis pasirengimas; m. miestź – jam būdinga veiksmų skaidymasis į atskirus mūšius, centralizuoto vadovavimo sudėtingumas, dažnai naudojamos šturmo grupės ir būriai, manevravimo sunkumai, dideli sugriovimai, užvartos, gaisrai. Pagr. pastangos kreipiamos svarbiems priešo atsparos punktams, pastatams, tiltams ir kt. objektams užimti; sula¤kymo m. – jame kovoja besitraukiantys junginiai, daliniai, padaliniai, turintys užduotį neleisti priešui nesustojant prasiveržti pro sulaikymo pozicijas ir padaryti jam kuo daugiau nuostolių. Nerekomenduojama stoti į ilgus s.m. Pajėgos kovoja iš anksto numatytose sulaikymo pozicijose. Nustatytu laiku įsakoma pereiti į kitą poziciją. Dar žr. išėjimas iš mūšio; tćnkų m. – tankų dalinių, padalinių, junginių susidūrimas; vyksta palaikant artilerijai ir aviacijai, dengiant priešlėktuvinėms priemonėms; bendrojo mūšio sudedamoji dalis. Gali vykti puolimo, gynybos ir pasitiktinio mūšio metu. T.m. sėkmę lemia patikimas priešo naikinimas ugnimi, šaudymo ir judėjimo derinimas, ugnies paleidimo netikėtumas , drąsūs manevrai, veržlūs, ryžtingi veiksmai.
Išraiškos/posakiaiбарабанный бой- 1) būgnijimas; 2) būgnijimas, būgno mušimas
бой быков- bulių kova
кулачный бой- kumštynės
бой скота- 1) gyvulių pjovimas; 2) gyvulių skerdimas
бой часов- laikrodžio mušimas
часы с боем- valandas mušantis laikrodis
дать бой- stoti į kautynes
взять город с бою- paimti miestą šturmu
свободный бой- laisvoji kova
бой петухов- gaidžių kapotynės
бить смертным боем- mušti mirtinai
точность боя- šaudymo tikslumas
бой стекла- stiklo duženos

Pagal abėcėlę:
А Б В Г Д Е Ж З И Й К Л М Н О П Р С Т У Ф Х Ц Ч Ш Щ Э Ю Я